Hortenzijos dešimtmečius buvo populiarūs dekoratyviniai sodo augalai, kurių žiedai būna įvairių spalvų, pvz., baltos, mėlynos, rožinės, raudonos ir net šviesiai žalios spalvos. Žiedlapių spalva priklauso nuo dirvožemio tipo, t.y. jei turite rūgščią dirvą, bus daugiau melsvų atspalvių, o šarminėje dirvoje – rausvos spalvos. Kai kurios hortenzijos turi dideles, apvalias žiedų galvas, o kitos turi mažesnius, plokštesnius ir subtilesnius žiedus priklausomai nuo rūšies. Norėdami užtikrinti, kad hortenzijų krūmai turėtų laiko sukurti sveiką šaknų sistemą, pasodinkite juos rudenį arba ankstyvą pavasarį. Štai dar keletas priežiūros patarimų.
Didžialapė Hortenzija: Auginimas, Priežiūra Ir Persodinimas
Hortenzijos priežiūra:
Dauguma hortenzijų gali prisitaikyti prie įvairiausių augimo sąlygų. Paprastai jos yra atsparios nepalankioms klimato sąlygoms. Jei jos yra sodinamos į gerai nusausinančią dirvą, kurioje yra daug organinių medžiagų, tada turėtų gerai augti. Šie universalūs krūmai klesti smėlėtame dirvožemyje, pavėsingose miško vietose ir beveik visame kame. Planuokite reguliariai laistyti hortenzijas, kad jos būtų nuolat drėgnos, ypač karštu ir sausu oru, ir tręškite kartą pavasarį. Tinkamas hortenzijos genėjimo laikas priklauso nuo hortenzijos rūšies ir metų laiko, kai jos skleidžia pumpurus. Štai dar keletas aspektų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.
Peržiemojimas:
Kai kurios hortenzijos rūšys, pavyzdžiui, didžialapės hortenzijos, gali būti jautrios žiemos pumpurų pažeidimams. Jei gyvenate labai šaltoje vietovėje su atšiauriomis žiemomis, apsaugokite savo hortenzijų augalus nuo šaltų vėjų, apvyniodami juos audeklu arba uždėdami tinklelį. Taip pat galite surišti šakas kartu su užvalkalu, kad suteiktumėte joms papildomos pagalbos išgyventi žiemą. Nuimkite užvalkalą, kai pumpurai pradeda brinkti.
Dažni kenkėjai ir ligos:
Įprasti sodo kenkėjų tipai, tokie kaip amarai, juodieji vynuoginiai straubliai, augalų blakės, japoniniai vabalai ir voratinklinės erkės, gali neigiamai paveikti hortenzijas. Kenkėjai gali sužaloti augalą ir lapus. Cheminiai insekticidai arba insekticidiniai muilai gali padėti pašalinti daugumą šių vabzdžių, tačiau jų nenaudokite žydėjimo laikotarpiu. Vietoj to, rankomis surinkite šiuos kenkėjus į muiluoto vandens kibirus. Hortenzijos yra jautrios ligoms, įskaitant botritą, miltligę ir kitus virusus, kurie pasireiškia geltonomis arba rudomis lapų dėmėmis. Fungicidai gali padėti išspręsti daugumą problemų.
Hortenzijų auginimas:
Šviesa:
Per didelis šešėlis gali sumažinti gėlių produktyvumą. Hortenzijoms puikiai sekasi augti daliniame pavėsyje, ypač jei jos gauna ryto saulę, o dalinis pavėsis būna popietės karštyje. Hortenzijos taip pat klestės saulėje, tačiau karštomis vasaros dienomis joms gali prireikti papildomo vandens.
Dirvožemis:
Apskritai hortenzijos gali toleruoti įvairius dirvožemio tipus, tačiau geriausiai auga derlingoje, humusingoje dirvoje. Ypatinga hortenzijos savybė yra ta, kad galite kontroliuoti žydėjimo spalvą reguliuodami dirvožemio pH. Rūgščioje dirvoje, kurios pH 6,0 ar mažesnis, žydi mėlynos spalvos žiedais, o neutralioje ar šarminėje dirvoje, kurios pH 7,0 ar didesnis, žydi rausvai.
Vanduo:
Hortenzijoms reikia nuolatinės drėgmės per visą auginimo sezoną: vieną ar du kartus per savaitę reikia laistyti šį augalą. Jei jūsų vietovėje iškrinta daug kritulių, galite sumažinti papildomą laistymą. Kiekvieną kartą laistydami turite gausiai sudrėkinti dirvą, kol žemė bus prisotinta, bet nebus permirkusi. Lengvo laistymo kasdien nepakanka, nes vanduo nepasieks šaknų sistemos, kad sudrėkintų augalą. Ypač karštu oru padidinkite vandens kiekį, kurį duodate savo augalams, kad dirva išliktų drėgna. Tačiau įsitikinkite, kad šaknys nesėda užmirkusioje dirvoje. Norėdami sužinoti, ar reikia laistyti hortenziją, įkiškite pirštą maždaug 8 – 10 cm į žemę ir, jei jaučiate, kad ji išdžiūvo, laikas laistyti. Itin karštu oru hortenzijos gali suraityti lapus ir atrodyti suvytusios. Tai yra apsauga nuo karščio ir nebūtinai reiškia, kad augalui reikia vandens. Jei tai pastebėsite, dar kartą pažiūrėkite į augalą sutemus, kad pamatytumėte, ar jis atsigavo, kai temperatūra atvės.
Temperatūra ir drėgmė:
Hortenzijos mėgsta gana švelnią temperatūrą. Vietovėse, kuriose žiemos labai šaltos, hortenziją reikia apsaugoti nuo aplinkos poveikių. Kadangi hortenzijos nori augti daliniame pavėsyje, todėl jos geriausiai auga pasodintos šiaurinėje arba rytinėje vietoje, kur žiemos temperatūra išlieka šiek tiek pastovi. Venkite sodinti pietinėje ir vakarinėje pusėje, kur dėl žiemos saulės šilumos pumpurai gali anksčiau laiko išbrinkti ir tapti pažeidžiami šalčio. Hortenzijoms labiau patinka vidutinė arba didelė drėgmė, o dėl sauso klimato jų lapai gali paruduoti ir išdžiūti.
Trąšos:
Jei jūsų dirvožemyje gausu maistinių medžiagų, jums greičiausiai nereikia tręšti hortenzijų. Tiesą sakant, jei hortenzijoms bus duodama per daug azoto turinčių trąšų, lapija bus pilna ir vešli, tačiau žydės mažiau. Jei dirva nederlinga, pavasarį aplink augalus paskleiskite sluoksnį organiškai turtingo komposto arba patręškite žydintiems krūmams tinkančiomis trąšomis.
Dažnos hortenzijos problemos:
Nėra žydėjimo:
Hortenzijos gali žydėti ne kiekvieną sezoną. To priežastis gali būti genėjimas netinkamu metų laiku, pumpurų pažeidimas arba augalo pertręšimas. Tinkamas hortenzijos genėjimo laikas priklauso nuo hortenzijos rūšies ir metų laiko, kai išsiskleidžia pumpurai. Taigi, norint žinoti, kada ją genėti, svarbu žinoti, kokią hortenziją auginate.
Nukritę lapai:
Hortenzijos lapai gali nukristi dėl vandens trūkumo. Tai atsitinka žydėjimo metu arba labai karštu ir sausu oru, todėl laikykite hortenzijas nuolat drėgnas. Tačiau nukritę lapai ne visada gali būti ženklas, kad hortenzijai reikia vandens. Šie augalai turi apsaugos mechanizmą, dėl kurio labai karštu oru jie suraitys lapus ir atrodys, kad jie yra nuvytę. Stebite tokį elgesį ir dar kartą pažiūrėkite į augalą sutemus, kad pamatytumėte, ar jis atsigavo, kai temperatūra atvėso. Jei augalas vis dar yra nuvytęs, kai temperatūra atvėso, tai gali būti sausos dirvos požymis.
Geltoni lapai:
Lapų pageltimas gali reikšti, kad augalas yra perdžiūvęs, buvo perlaistytas arba pertręštas. Gali būti įmanoma išsaugoti krūmą prisotinus šaknis, jei problema yra ta, kad jis perdžiūvęs arba pertręštas. Priešingu atveju jums gali tekti išdžiovinti perlaistyto krūmo šaknis, tikintis, kad tai išgelbės augalą.
Rudi lapų galiukai arba kraštai:
Ši problema gali kilti, jei augalo šaknys buvo sudegintos dėl pertręšimo. Taip pat tai gali atsitikti, jei į dirvą buvo pridėta per daug aliuminio sulfato, kad pakistų žiedų spalva. Jei taip atsitiko, perplaukite dirvą vandeniu, kad pašalintumėte druskų ar trąšų perteklių. Tada leiskite dirvos paviršiui išdžiūti dieną ar dvi, prieš vėl laistydami, ir susilaikykite nuo tręšimo, kol augalas vėl bus sveikas.
