Kristupas Kolumbas buvo italų tyrinėtojas, tarnavęs Ispanijai ir užklydęs į Ameriką. Tyrinėtojas Kristupas Kolumbas iš Ispanijos keturis kartus keliavo per Atlanto vandenyną: 1492 m., 1493m., 1498m. ir 1502 m. Jis buvo pasiryžęs rasti tiesioginį vandens kelią į vakarus, t.y. iš Europos į Aziją, o tiksliau Indiją, bet niekada to nepadarė. Taip jis norėjo įrodyti, kad žemė yra apvali, ir Indiją galima pasiekti plaukiant į priešingą pusę. Tačiau vietoj to Kristupas Kolumbas “atrado” Ameriką. Nors jis iš tikrųjų „neatrado“ vadinamojo Naujojo pasaulio, nes jame jau gyveno milijonai žmonių, tačiau europiečiai to dar nežinojo. Kristupo Kolumbo kelionės pažymėjo šimtmečius trukusių Šiaurės ir Pietų Amerikos tyrinėjimų ir kolonizavimo pradžią.
Kas Atrado Ameriką?
Kristupas Kolumbas ir “atradimų amžius”:
XV ir XVI amžiais kelių Europos tautų lyderiai rėmė ekspedicijas užsienyje, tikėdamiesi, kad tyrinėtojai ras didelių turtų ir dar neatrastų žemių. Portugalai buvo pirmieji šio „atradimų amžiaus“, dar vadinamo „tyrinėjimo amžiumi“, dalyviai. Maždaug nuo 1420 m. palei Afrikos pakrantę plaukiojo nedideli portugalų laivai, vadinami karavelėmis, gabendami prieskonius, auksą ir kitas prekes, taip pat žmones iš Azijos ir Afrikos į Europą, kuriuos po to padarė vergais. Kristupas Kolumbas nebuvo pirmasis, kuris pasiūlė, kad žmogus galėtų pasiekti Aziją plaukdamas iš Europos į vakarus. Tiesą sakant, mokslininkai teigia, kad idėja yra beveik tokia pat sena kaip idėja, kad Žemė yra apvali. Tai yra, ji datuojama ankstyvojoje Romoje. Kitos Europos tautos, ypač Ispanija, troško pasidalyti iš pažiūros beribiais „Tolimųjų Rytų“ turtais. Iki XV amžiaus pabaigos Ispanijos „Rekonkista“, t.y. žydų ir musulmonų išvarymas iš karalystės, po šimtmečius trukusio karo buvo baigtas, o tada tauta atkreipė dėmesį į tyrinėjimus ir užkariavimus kitose pasaulio vietose.
Kristupo Kolumbo gyvenimas:
Ankstyvasis gyvenimas:
Manoma, kad vilnos pirklio sūnus, Kristupas Kolumbas, gimė 1451 m. Genujoje, Italijoje. Dar būdamas paauglys įsidarbino prekybiniame laive. Jis išbuvo jūroje iki 1476 m., kai piratai užpuolė jo laivą plaukiant į šiaurę palei Portugalijos pakrantę. Laivas nuskendo, bet jaunasis Kolumbas išplaukė į krantą ant plausto ir patraukė į Lisaboną, kur galiausiai studijavo matematiką, astronomiją, kartografiją ir navigaciją. Jis taip pat pradėjo kurti planą, kuris pakeis pasaulį amžiams.
Pirmoji kelionė ir atradimai:
XV amžiaus pabaigoje sausuma iš Europos pasiekti Aziją buvo beveik neįmanoma. Maršrutas buvo ilgas ir sunkus, o susidūrimų su priešiškomis armijomis buvo sunku išvengti. Portugalijos tyrinėtojai šią problemą išsprendė išplaukdami į jūrą: jie plaukė į pietus palei Vakarų Afrikos pakrantę ir aplink Gerosios Vilties kyšulį. Tačiau Kolumbas turėjo kitokią idėją, t.y. plaukti į vakarus per Atlantą. Jaunojo šturmano logika buvo gera, tačiau jo matematika buvo klaidinga. Jis teigė neteisingai, kad Žemės perimetras buvo daug mažesnis, nei manė jo amžininkai. Atitinkamai teigė, kad kelionė laivu iš Europos į Aziją turėtų būti ne tik įmanoma, bet ir palyginti lengva per dar neatrastą Šiaurės vakarų perėją. Savo planą jis pristatė Portugalijos ir Anglijos vadovams, tačiau tik 1492 m. surado užjaučiančią auditoriją, t.y. Ispanijos monarchus – Ferdinandas Aragonietis ir Izabelė Kastilietė. Kolumbas norėjo šlovės ir turtų, o Ferdinandas ir Izabelė norėjo to paties. Be to, jie taip pat norėjo galimybės skleisti katalikybę į visas pasaulio šalis. Kolumbas, pamaldus katalikas, taip pat entuziastingai džiaugėsi šia galimybe. Kolumbo sutartyje su Ispanijos valdovais buvo pažadėta, kad jis gali pasilikti 10 procentų bet kokių turtų, kuriuos ras, kartu su kilniu titulu ir bet kokių žemių, su kuriomis jis susidurs, gubernatoriumi.
1492 m. rugpjūčio 3 d. Kolumbas ir jo įgula iš Ispanijos išplaukė trimis laivais: Niña, Pinta ir Santa Maria. Spalio 12 d. laivai išplaukė į krantą, tačiau ne Rytų Indijoje, kaip manė Kolumbas, o vienoje iš Bahamų salų, greičiausiai San Salvadore. 1492 metais Kolumbas atrado Bahamų salyną, Kubą ir Haičio salą. Mėnesius Kolumbas plaukiojo iš salos į salą, kurią dabar vadiname Karibų jūra, ieškodamas perlų, brangakmenių, aukso, sidabro, prieskonių ir bet kokių kitų daiktų ir prekių, kuriuos pažadėjo savo globėjams ispanams, tačiau jis daug nerado. 1493 m. sausio mėn., palikęs kelias dešimtis vyrų laikinoje gyvenvietėje Hispanioloje (dabartinis Haitis ir Dominikos Respublika), jis išvyko į Ispaniją. Pirmosios kelionės metu jis rašė išsamų dienoraštį, kuris buvo rašytas nuo 1492 m. rugpjūčio 3 d. iki 1492 m. lapkričio 6 d. Jame minima viskas – nuo laukinės gamtos, su kuria jis susidūrė, pavyzdžiui, delfinai ir paukščiai, iki oro sąlygų ir įgulos nuotaikų. Taip pat buvo užfiksuoti jo pirminiai įspūdžiai apie vietinius žmones ir argumentai, kodėl jie turėtų būti pavergti. Kolumbas grįžęs į Ispaniją padovanojo žurnalą karalienei Izabelei.
Vėlesnės kelionės ir atradimai:
Maždaug po šešių mėnesių, 1493 m. rugsėjo mėn., Kolumbas grįžo, kaip manė, į Ameriką, tačiau tuo metu atrado Puerto Riką, Jamaiką ir dar keletą mažesnių salų. Jis rado sunaikintą Ispanijos gyvenvietę, tačiau čia paliko savo brolius Bartolomėjų ir Diegą Kolumbus, taip pat dalį savo laivo įgulos ir šimtus pavergtų čiabuvių, kad jie ją atstatytų. Tada jis patraukė į vakarus tęsti dažniausiai bevaisės aukso ir kitų prekių paieškos. Jo įguloje dabar buvo daug vietinių žmonių, kuriuos europiečiai pavergė. Vietoj materialinių turtų, kuriuos žadėjo Ispanijos monarchams, jis pasiuntė apie 500 pavergtų žmonių pas karalienę Izabelę. Karalienė buvo pasibaisėjusi ir nedelsdama grąžino tyrinėtojui tokią dovaną.
1498 m. gegužę Kolumbas trečią kartą išplaukė į vakarus per Atlantą, tada jis ir pasiekė žemyninę Ameriką, t.y. atrado Trinidadą ir Pietų Amerikos žemyninę dalį, dar prieš grįždamas į Ispaniją, kur kolonistai surengė kruviną maištą prieš netinkamą brolių Kolumbų valdymą ir žiaurumą. Sąlygos buvo tokios blogos, kad Ispanijos valdžia turėjo siųsti naują gubernatorių, kad jis perimtų valdžią. Tuo tarpu vietiniai Taino gyventojai, priversti ieškoti aukso ir dirbti plantacijose, buvo išnaikinti, t.y. per 60 metų po Kolumbo išsilaipinimo jų saloje buvo likę tik keli šimtai vietinių gyventojų. Kristupas Kolumbas buvo suimtas ir surakintas grandinėmis, o tada grąžintas į Ispaniją.
1502 m., atleistas nuo rimčiausių kaltinimų, bet netekęs savo kilmingųjų titulų, senstantis Kolumbas įtikino Ispanijos karalius sumokėti už paskutinę kelionę per Atlantą. Šį kartą Kolumbas pasiekė Panamą ir atrado Centrinę Amerikos dalį, kur po audrų ir priešiškų vietinių gyventojų padarytos žalos turėjo palikti du iš keturių savo laivų. Tuščiomis rankomis tyrinėtojas grįžo į Ispaniją, kur mirė 1506 m.
