Kodėl Niežti Nugarą?

Nugaros niežėjimas gali būti neįtikėtinai varginantis, ypač kai negalite pasiekti tos vietos, kad ją gerai pakasytumėte. Visada atrodo, kad nugara labiausiai niežti ten, kur jos tiesiog neįmanoma pasiekti. Žinoma, visada geriausia gydyti niežulio šaltinį, kad būtų išvengta kasymosi ir atsirandančių įbrėžimų. Niežėjimo šaltinis gali būti ne tik paprasta sausa oda, bet ir dirginantis kontaktinis dermatitas ar net sensorinė neuropatija. Taip pat tai gali būti alerginė reakcija, dėl tam tikrų higienos produktų, cheminių medžiagų ar augalų, ar net juostinė pūslelinė. Štai ką reikia žinoti apie šias niežėjimo formas ir kaip jas gydyti.

Priežastys, kodėl niežti nugarą:

Kasymasis, susijęs su nugaros niežuliu, gali sukelti odos įtrūkimus, kurie gali sukelti kraujavimą arba infekciją, o tai dažnai dar labiau pablogina problemą. Turėtumėte stengtis išvengti noro kasytis. Be niežėjimo, taip pat galite patirti šiuos simptomus: skausmas ar jautrumas, tirpimas ir dilgčiojimas, bėrimas, paraudimas, šiluma, pūslės ar iškilimai ir odos sausumas. Taip pat gali atsirasti odos tekstūros pokyčiai, t.y. oda tampa pleiskanojanti, lyg popierinė. Šie simptomai gali būti lokalizuoti vienoje nugaros srityje arba išplisti visoje nugaroje, tačiau juos gali būti sunku pastebėti. Kita vertus, nugaros niežėjimas gali būti visiškai nesusijęs su matomais simptomais, todėl svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kad gautumėte tinkamą gydymą.

Sausa oda:

Dažniausia nugaros niežėjimo priežastis – išsausėjusi oda, todėl ši būklė visada pablogėja žiemą, kai sumažėja drėgmė ir oda apskritai tampa daug sausesnė. Senstant lipidų (aliejų) mūsų odoje mažėja, todėl ir niežėjimas dažnėja. Namuose naudojami drėkintuvai gali padėti pagerinti odos drėkinimą, tačiau veiksmingiausias gydymas yra kasdienio drėkinimo kremo tepimas. Tepti nugarą losjonu ar kremu gali būti sunku, ypač jei trūksta lankstumo. Namuose pasitelkti pagalbą, kad nugarą pasiektumėte drėkinamuoju kremu, yra geras pasirinkimas, tačiau jei to trūksta, gali praversti paprastas virtuvės indas. Norint išplėsti pasiekiamumą, galima naudoti įprastą guminę mentelę, leidžiančią kasdien po maudymosi tepti drėkinamąjį losjoną, kad sulaikytumėte odos drėgmę. Puikios drėkinančios priemonės yra emolientai, kurie ypač drėkina odą.

Dirginantis kontaktinis dermatitas:

Kartais, jei išsausėjusiai odai leidžiama išsilaikyti ilgą laiką, oda praranda normalią barjerinę funkciją ir ją dirgina dalykai, su kuriais susiduriame kasdieniniame gyvenime. Įprasti dirgikliai yra muilai, valikliai ir šampūnai, kurie liečiasi su nugaros oda. Net prakaitas gali būti stiprus dirgiklis. Šioje situacijoje gali būti naudinga vengti dirgiklių, t.y. trumpai prauskitės po dušu ir gerai nuplaukite nugarą po plovimo šampūnu. Taip pat turėtumėte greitai nusiprausti po treniruotės, kad prakaitas ilgai nesiliestų su oda, nusausinkite rankšluosčiu ir nedelsdami patepkite drėkinamuoju kremu. Jei šie patarimai nepadeda, gali išsivystyti dirginantis kontaktinis dermatitas. Šioje situacijoje oda nebebus tiesiog sausa, joje gali atsirasti uždegimas. Jūsų dermatologas gali priskirti steroidą šiai būklei gydyti, kartu su įprastomis rekomendacijomis, kaip išvengti dirginimo ir gerai drėkinti odą.

Neurologinis reiškinys:

Kai kuriems pacientams vienoje nugaros pusėje, tiesiai po mentimi, atsiranda keistas niežtintis lopas, vadinamas “notalgia paresthetica” (NP). Tai yra dažna jutiminės neuropatijos forma, kuri sukelia paroksizminį odos niežulį aiškiai apibrėžtoje nugaros vietoje. Niežulys atsiranda ir išnyksta, paprastai be jokių kitų simptomų. Kai kurie pacientai taip pat praneša apie vietinį deginimo jausmą, skausmą, perštėjimą ar tirpimą. Niežulys dažnai apibūdinamas kaip „po oda“, o jo pagrindinis šaltinis yra neurologinis reiškinys, kuris pats savaime ant odos neatsiranda. Jis gali atsirasti dėl antrinių odos pokyčių, susijusių su lėtiniu niežuliu ir tos srities trynimu. Tam įtakos gali turėti osteoartritas ir degeneracinė kaklo ir krūtinės ląstos disko liga arba tiesioginis nervų pažeidimas. Šis neurologinis reiškinys nėra pirminis odos sutrikimas. Gydant viršutinį odos sudirginimą dėl niežėjimo, galima pagerinti antrinį poveikį, tačiau tai visiškai nepašalina niežulio, kurį sukelia pagrindinis neurologinis sutrikimas. Tam gali būti naudinga fizinė terapija, masažas, elektrinė nervų stimuliacija (TENS) ir akupunktūra.

Ligos ir alergenai:

Niežulys atsiranda dėl odos ląstelių ir receptorių dirginimo arba stimuliavimo, dažniausiai susijusių su nervais. Kelios sąlygos gali stimuliuoti šias nervines ląsteles ir sukelti niežulį, tačiau turėtumėte kreiptis į gydytoją, kad nustatytumėte tinkamą diagnozę. Odos ligos, susijusios su bėrimu ir niežuliu, gali būti šios:

• Dermatologinės ligos:

Daugelis odos ligų, tokių kaip egzema, dilgėlinė, psoriazė ir įvairios kitos konkrečiai odai įtakos turinčios ligos, gali sukelti vietinį nugaros niežėjimą. Dažnai tokios būklės taip pat yra susijusios su tokiais simptomais kaip paraudimas, pūslės ar pleiskanojimas. Kita vertus, dėl senatvės ar temperatūros pokyčių tiesiog išsausėjusi oda taip pat gali sukelti odos niežėjimą.

• Alergenai:

Oda pirmiausia veikia kaip apsauginis barjeras ir yra labai jautri aplinkos veiksniams. Alergenai gali būti vartojami vaistai arba odos priežiūros produktai, pvz., muilas ar losjonai, taip pat tam tikri audiniai ar metalai, augalai, maistas ir įvairios kitos medžiagos. Niežulys yra įspėjimas dėl šių dirgiklių naudojimo.

• Infekciniai patogenai:

Keli infekciniai patogenai, įskaitant bakterijas, virusus ir grybelius, gali sukelti niežtinčias nugaros infekcijas. Pavyzdžiui, vėjaraupiai yra virusas, sukeliantis juostinę pūslelinę – labai skausmingą ir niežtintį bėrimą, kuris dažnai pažeidžia nugarą.