Portulaka – tai yra dekoratyvinis ir vaistinis augalas, kilęs iš Pietų Amerikos, t.y. Brazilijos, Argentinos ir Urugvajaus. Tai yra vienmetis žydintis, tvirtas, žemai augantis, antžeminio dangos tipo augalas. Kartais dar vadinamas saulės rože arba samanų rože. Portulakos gėles lengva auginti įvairiose sodo ir kraštovaizdžio vietose ir gali būti naudojamos senoms konstrukcijoms ir akmeniniams takams pagražinti. Gėlės būna kelių ryškių spalvų ir dažnai turi raukintus žiedlapius, labai panašius į miniatiūrines rožes. Žiedai auga grupėmis ant rausvų stiebų ir paprastai neišsiskleidžia debesuotomis dienomis ar naktį. Šios gėlės turi rožinės, raudonos, geltonos, oranžinės, levandų, kreminės ir baltos spalvos žiedlapius. Žali, cilindriški, sultingi lapai yra dar vienas augalo atsparumo požymis, t.y. būtent jo atsparumas sausrai. Šis augalas yra lengvai ir greitai augantis, kurį geriausia sodinti pavasarį, praėjus šalnų pavojui.
Portulaka: Auginimas, Priežiūra Ir Dauginimas
Portulakos priežiūra:
Portulakos augalai yra populiarus pasirinkimas auginti vazonuose, priekiniame sodo lysvių krašte, kaip apvadas palei asfaltuotus takus, ant akmeninių sienų ir alpinariumuose. Be to, jos puikiai tinka augti pakabinamuose krepšiuose ar mažiems sodams. Šie augalai klestės skurdžiose ir sausose dirvose, kur daugeliui kitų augalų gali kilti sunkumų, nes per drėgna dirva gali juos nužudyti. Portulakos paprastai žydi nuo vasaros iki pirmųjų rudens šalnų. Augalai, būdami vienmečiai, miršta vegetacijos sezono pabaigoje, tačiau jie augina sėklas, kurios gali sudygti kitais metais. Portulakos nėra paveikiamos jokių kenkėjų ir ligų, nors amarai kartais gali varginti augalus, ypač pavasarį. Tokiu atveju galite pastebėti lipnią medžiagą ant lapų, taip pat pageltimą ir lapijos vytimą. Norėdami išspręsti šią problemą, apipurkškite amaro paveiktus augalus insekticidiniu muilu.
Portulakos auginimas:
Šviesa:
Portulakos augalams reikia nuo šešių iki aštuonių valandų saulės šviesos per dieną, kad jie gausiai žydėtų. Jei bandysite jas auginti pavėsingoje vietoje, tada greičiausiai augalai nesukraus pumpurų, o jei ir sukraus, tai žiedai greičiausiai neišsiskleis. Šie augalai puikiai toleruoja karštį ir sausrą.
Dirvožemis:
Šie augalai klesti smėlėtoje ir uolėtoje dirvoje, tačiau reikalauja puikaus drenažo. Jei jūsų sode vyrauja molio dirvožemis, tada geriausia šiuos augalus auginti vazonuose, pakeltose lysvėse ir pan. Portulakos gėlės toleruoja daugybę dirvožemio rūšių, tačiau geriausiai auga smėlėtoje vietoje ir gerai nusausintoje dirvoje, taip pat mėgsta saulės šviesą. Šie nuostabūs augalai plinta lengvai ir labai gerai, todėl gali tekti kontroliuoti jų plitimą tose vietose, kur nenorite, kad jos augtų.
Vanduo:
Portulakos augalai mėgsta mažą drėgmės lygį, tačiau jie nėra tokie atsparūs sausrai kaip kaktusai. Augalai toleruoja sausumą, tačiau žydėjimas paprastai yra geresnis, kai dirvožemis yra šiek tiek drėgnesnis. Planuokite laistyti augalą, jei ilgą laiką nelyja, todėl karštu vasaros oru užtenka vieno gausaus laistymo per savaitę. Norint tinkamai prižiūrėti portulaką, nereikia dažnai laistyti. Portulakos gėlės lapija labai gerai išlaiko drėgmę, todėl reguliariai laistyti nereikia.
Temperatūra ir drėgmė:
Iš Brazilijos, Urugvajaus ir Argentinos kilusios portulakos mėgsta didelį karštį ir mažą drėgmę. Jos toleruoja vėsų, drėgną pavasario orą, tačiau ne šaltį. Geriausias augimas ir žydėjimas įvyks tik tada, kai ateis vasaros karštis. Portulakos yra jautrios šalčiui, todėl numiršta žiemą.
Trąšos:
Portulakos gali toleruoti liesą dirvą, todėl joms paprastai nereikia trąšų. Tačiau tręšiant augalą subalansuotomis, lėtai išsiskiriančiomis trąšomis, galima paskatinti sveiką augimą ir gausų žydėjimą. Taip pat galite tręšti du kartus per augalo auginimo sezoną, naudodami mišinį, kuriame yra daug fosforo, kad žydėtų gausiau.
Genėjimas:
Portulakos augalus reikia lengvai genėti ir tik tuo atveju, jei gyvenate zonoje, kurioje jos gali išgyventi ištisus metus. Geriausias laikas tai padaryti yra ankstyvas pavasaris, kol pradeda dygti nauji augalai. Pašalinkite negyvas ar ligotas dalis, taip pat galite išretinti tankų augalą, kad pagerintumėte oro cirkuliaciją, o tai gali sumažinti grybelinės ligos riziką. Augalo nužydėjusių žiedų naikinti nebūtina.
Dauginimas:
Kaip ir daugumą sultingų augalų, portulakos gėles galima lengvai dauginti auginiais, nes jie lengvai įsišaknija. Aštriomis, švariomis žirklėmis nupjaukite auginį iš subrendusio, įsitvirtinusio „motinos“ augalo, žydėjusio bent vieną sezoną. Jis turi būti bent 10 – 15 cm ilgio ir turėti bent vieną mazgą. Pašalinkite visus lapus ir žiedus nuo auginio, įdėkite į nedidelį dubenį su vandeniu. Mažame puode sumaišykite drėgną, bet gerai nusausintą smėlio, žemės ir durpių mišinį. Įkaskite stiebą nupjauta puse žemyn bent 7 cm gylyje į dirvą. Puodą uždenkite plastikiniu maišeliu ar kita drėgmę sulaikančia priemone. Perkelkite vazoną į saulėtą vietą ir retkarčiais laistykite, kol dirva bus drėgna. Auginiai turėtų įsišaknyti maždaug per dvi savaites.
Kaip priversti portulakos augalą žydėti?
Jei stengiatės, kad portulakos pražydėtų, arba jos nežydi pakankamai gausiai, problema beveik visada slypi dirvožemio drėgmės lygyje. Šie augalai labai nemėgsta šlapios ar permirkusios dirvos, todėl pasodinus į terpę, kurioje išlaikoma per daug drėgmės, jos nustoja žydėti. Tokiu atveju pabandykite sumažinti laistymo dažnį, taip pat galite persodinti į indą, kuris natūraliai nusausina greičiau nei žemė. Be to, moliniai arba terakotiniai vazonai gali padėti pašalinti drėgmės perteklių iš dirvožemio. Kitas labai svarbus veiksnys, kai kalbama apie žydėjimą, yra užtikrinti, kad jos gaus pakankamai saulės šviesos. Portulakoms patinka daug šviesos ir karštos sąlygos, o net valanda ar dvi pavėsyje gali neigiamai paveikti žydėjimą ir pumpurų susidarymą. Įsitikinkite, kad šie augalai kasdien gauna bent šešias – aštuonias valandas tiesioginių saulės spindulių. Jei portulakos auga sode su kitais augalais, gali tekti net apkarpyti netoliese esančius augalus, kad jie neužstotų šviesos.
